kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

UNESCO pripažintas, mūsų nepažintas: kas tas Struvės geodezinis lankas, kuris driekiasi per Lietuvą?

2020 m. minime UNESCO pasaulio paveldo metus Lietuvoje. Mūsų valstybėje yra keturi  kultūrinio paveldo objektai, kurie yra įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Trys jų – Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė – puikiai žinomi visiems lietuviams. Gi paaiškinti, kuo svarbus yra ketvirtasis – Struvės geodezinis lankas – galėtų retas.


Struvės geodezinis lankas yra vienas didžiausių tarpvalstybinių pasaulio paveldo objektų. Jis driekiasi ne tik per Lietuvos teritoriją – iš viso per dešimt skirtingų šalių. Kas apskritai per dalykas yra Struvės geodezinis lankas? Kaip jis atsirado ir kuo jis svarbus?

Apie tai 15min pasakojo matavimų inžinerijos technologijos mokslų daktaras Saulius Urbanas, vienas iš labiausiai Lietuvoje patyrusių Struvės geodezinio lanko ekspertų.

2005 m., Struvės geodezinį lanką įrašant į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, jis buvo vienas iš nominacijos rengimo koordinatorių, vėliau – tarptautinio 10-ies šalių Struvės geodezinio lanko komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius.

UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas yra pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros vertybių – Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės, Struvės geodezinio lanko reikšmę mūsų valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir apsaugos svarbą.

 

Išmatuoti Žemę

Visa Struvės geodezinio lanko grandinė

Struvės geodezinio lanko paskirtis buvo labai fundamentali – išmatuoti Žemę. Arba, kitaip tariant, kuo tiksliau nustatyti Žemės formą ir dydį.

Dabar tai sunku įsivaizduoti, bet XIX a. pradžioje trūko patikimų matavimo duomenų. Žemės parametrai buvo skaičiuojami pagal atskirų to meto mokslininkų prielaidas.

Šio projekto įgyvendinimas truko ilgiau negu 30 metų. 1816-1852 m. laikotarpiu palei 26 laipsnių dienovidinį 2822 km ilgio ruože buvo įtvirtinti 259 lanko punktai.

Juose buvo įrengti aukšti, iki 50 m aukščio, virš horizonto iškilę mediniai bokštai, o žemėje įtvirtinti stabilūs centrai. Lankas ir bokštų linija tęsėsi nuo Fugleneso dabartinėje Norvegijoje iki Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros.

„Tarp šių bokštų, esančių apie 30 km atstumu vienas nuo kito, vykdyti kampų matavimai naktimis vizuojant į bokštuose įžiebtus žibintus. Taip formuojant trikampių (trianguliacijos) grandinę ir ją papildant bazinių linijų ilgių ir astronominiais matavimais, buvo išskaičiuotas tikslus Žemės dienovidinio ilgis bei nustatyta kaip „kreivėja“ mūsų Žemė“, – pasakojo S.Urbanas.

18 iš šių punktų buvo Lietuvos teritorijoje. Tad XIX a. pirmoje pusėje Lietuvos kraštovaizdį kurį laiką puošė 18 medinių bokštų, ne ką žemesnių negu neseniai išpopuliarėję apžvalgos bokštai.

Naudojant pasiektus rezultatus, buvo apskaičiuotas tikslesnis Žemės spindulys ir artimiausio Žemės formai matematinio kūno – pasaulinio elipsoido – parametrai.

„Vadinu šį projektą fantastiniu, nes Struvės geodezinis lankas yra pats ilgiausias pasaulyje palei dienovidį sudarytas ir labai tiksliai pagal to meto sąlygas išmatuotas geodezinis lankas. Projektas, kaip švyturys, skleidė geografijos, geodezijos ir astronomijos mokslo žinias. Jį vykdant ne tik buvo specialiai sukurti įvairūs matavimo prietaisai, bet ir išrasti nauji vietovės matavimo metodai“, – pasakojo S.Urbanas.

Jo teigimu, Struvės lanko matavimo duomenys, kaip tiksliausiai nustatyto Žemės modelio parametrai, naudoti įvairių šalių geodeziniuose tinkluose bei žemėlapių koordinacinėse projekcijose daugiau nei šimtą metų. Tiksliau išmatuoti mūsų planetą pavyko tik XX a. viduryje, paleidus pirmuosius dirbtinius palydovus ir pradėjus taikyti kosminius tyrimus.

 

Įveikti iššūkiai

UNESCO nuotr.
Struvės geodezinio lanko
trianguliacijos bokštas

Įgyvendinti Struvės geodezinio lanko projektą nebuvo lengva. Tam prireikė ne tik mokslinio, bet ir kultūrinio bendradarbiavimo.

Dabar lankas tęsiasi per dešimties valstybių teritorijas, o XIX a. jis buvo tiesiamas dviejų tuometinių valstybių teritorijose – carinės Rusijos imperijoje ir Švedijos-Norvegijos karalystėje. Abi šios valstybės įprastai nebuvo itin draugiškos viena kitai, be to, ir pačioje Rusijos imperijoje dažnai siautė neramumai.

„Neįtikėtina, kaip vardan mokslo ir taurios Žemės išmatavimo idėjos pavyko sėkmingai įvykdyti tokį grandiozinį projektą“, – pažymi S.Urbanas.

Jo teigimu, Lietuvos vaidmuo lanko grandinėje buvo ypatingai s