kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Išvyka į Dieveniškių kraštą ir Parudaminio girininkiją

Prasidėjus vasarai kiekviena mokykla planuoja netradicinę mokinių veiklą. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje siūlo nemažai įdomių edukacinių išvykų.


Birželio 3 d. gausus 6-8 klasių mokinių būrys su lydinčiais mokytojais ir mamytėmis vyko į netolimą, bet nepažintą Dieveniškių kraštą bei Parudaminio girininkijos informacinį centrą.

Išvykos tikslas – susipažinti su to krašto etnokultūra bei valstybės saugomais gamtos objektais ir apsilankyti Parudaminio girininkijos žvėrinčiuje bei informaciniame centre.

Važiuodami į Dieveniškių miestelį grožėjomės nepaprastai gražiomis apylinkėmis, senaisiais Lietuvos kaimais. Pirmoji stotelė – Poškonys, kur apsilankėme žinomos to krašto žolininkės Elenos namuose. Klausydamiesi dainingos Dieveniškių krašto šnektos iš 85-erių močiutės sužinojome, kiek ir kokių gamtos turtų esama aplink mus. Žolininkė parodė ir papasakojo, kokiomis žolelėmis ir kokias ligas galima gydytis, atsakė į mokinių ir mokytojų klausimus, parodė savo trobelę, kurioje gyvena ji - jau ketvirtos giminės kartos atstovė. Poškonyse apžiūrėjome senovinę lietuvių namų puošybą, pastatų architektūrinius ypatumus.

Toliau vykome apžiūrėti Grybiškių pilkapių, porą kilometrų pėsčiomis ėjome prie didžiausių to krašto pušies ir ąžuolo. Mokiniai sužinojo, kad prie Grybiškių ąžuolo buvo rastas ir didžiausias baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje.

Visai šalia Grybiškių įsikūręs etnografinis gatvinis Rimašių kaimas, paskelbtas architektūros paminklu. Šis kaimas ypatingas tuo, kad yra gatvinio rėžinio tipo ir visas grįstas akmenimis. Žavėjomės senoviniais pastatais bei namų puošybos elementais, dailiomis langinėmis, senu šuliniu su svirtimi.

Pavažiavę dešimtį kilometrų užlipome į vieną vertingiausių Dieveniškių krašto archeologijos objektų – Bėčionių piliakalnį. Tai vienintelis pilies kalnas tose apylinkėse, esantis Gaujos upelio krante. Iš Bėčionių patraukėme Norviliškių link.

Norviliškės garsios savo XVI a. statyta pilimi. Pilies statyba apipinta legendomis, sakoma, kad įsimylėjęs vietos gražuolę Daratą Zienovičiūtę ją pastatęs turtingas Rytų Prūsijos pirklys ir drąsus karys Vaitiekus Šorcas. Vėliau pilis ir dvaras atiteko pranciškonų vienuoliams. Dabar ši pilis yra restauruota, joje vyksta įvairūs edukaciniai ir pramoginiai renginiai. Pasivaikščiojome aplink pilį, apžiūrėjome jos įspūdingus mūrus, vėliau aplankėme  nedidelę medinę Norviliškių bažnytėlę. Apsilankėme ir senose kapinėse, kur apžiūrėjome tik šiam kraštui būdingą antkapių puošybą – akmeniniai grybai antkapiuose byloja apie turtingą uogų ir grybų Dzūkijos kraštą.

Iš Norviliškių vykome į Dieveniškes.Lietuvių gyvenvietė, istorikų nuomone, čia įkurta jau XIII a. viduryje. Apžiūrėjome miestelio įžymybes, sustojome prie šv. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios. Tai XVIII a. architektūros statinys, bažnyčia ypatinga tuo, kad yra bebokštė.

Iš Dieveniškių išvykome į Parudaminio girininkiją. Girininko pavaduotojas Aurimas papasakojo apie girininkijos darbuotojų veiklą, čia įkurtą informacinį centrą, žvėrinčių bei jo gyventojus.

Mokiniai keliavo „Miško turtų pažintiniu taku“, kuriame susipažino su Lietuvos miškų augalais, prisiminė, kaip derėtų elgtis miške, ką daryti jame pasiklydus.

 

Pilni įspūdžių, pavargę, bet laimingi grįžome į Rudaminą. Mokiniai ir mokytojai džiaugėsi atradę dar vieną nuostabų gimtinės kampelį, praplėtę akiratį. Gyvas prisilietimas prie savo krašto istorijos, kultūros ir tradicijų niekada nepakeis net ir pačių įdomiausių vadovėlių.

 

Rudaminos F. Ruščico gimnazijos lietuvių k. mokytoja metodininkė
Danutė Mikalauskienė

Shadow up