kaires_puses_index
 
 
  
  

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 





Prisijungimas gyventojams
Prisijungimas

Prisijungimas Gyventojams

Video pamoka Struvės geodeziniam lankui pažinti

Šiemet vienas iš UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo, kultūros ir gamtos paveldo objektų – Struvės geodezinis lankas mini 15 metų įrašymo į šio paveldo sąrašą sukaktį. Nepaisant šio objekto pasaulinės šlovės jis ir toliau lieka mažai pažintas ir išgarsintas čia, Lietuvoje. Šia proga Nacionalinė švietimo agentūra pakvietė visus norinčius dalyvauti nuotolinėje matavimų inžinerijos technologijų mokslų daktaro, Struvės geodezinio lanko eksperto Sauliaus Urbano paskaitoje.


Paskaitos metu mokslininkas išsamiai ir labai įdomiai papasakojo visą šio objekto atsiradimo istoriją. Pristatė vokiečių mokslininko Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės, sukūrusio metodiką dienovidiniam lankui išmatuoti, siluetą. Papasakojo ir pažymėjo Struvės geodezinio lanko svarbą pasaulio mokslui ir jo raidai. 

Visą paskaitos įrašą galite peržiūrėti Youtube platformoje.

Struvės geodezinio lanko punktai

Maždaug 2 820 km ilgio Struvės geodezinis lankas liudija apie išskirtinę pažangą žemės mokslų srityje. Šio XIX a. pradžios mokslinio projekto tikslas buvo kaip įmanoma tiksliau ištirti ir nustatyti Žemės planetos dydį ir formą. Įvairių šalių mokslininkų ir monarchų glaudaus bendradarbiavimo dėka buvo pasiektas didingas ir visai žmonijai svarbus rezultatas – tiksliausiai išmatuota ilgiausia Žemės dienovidinio lanko atkarpa. Šis ypatingos reikšmės pasiekimas atliekamiems tolesniems skaičiavimams turėjo įtakos net ir po šimtmečio.

Struvės geodezinis lankas – tai matavimo priemonė, specialiai sukurta apskaičiuoti tam tikrus Žemės parametrus, pvz., formą, dydį, dienovidinio ilgį. Šis lankas driekiasi nuo Juodosios jūros pakrantėje prie Dunojaus žiočių esančio istorinio Izmajilo miesto iki Arkties vandenyno skalaujamo Fugleneso švyturio. Tarp pietinės Ukrainos iki šiaurinės Norvegijos pakrantės nubrėžtas lankas jungia dešimt dabartinių valstybių: Ukrainą, Moldovą, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Norvegiją. Įdomu ir tai, kad Struvės lankas beveik sutampa su Vakarų ir Rytų Europos riba.

Struvės geodezinį lanką sudaro 258 trikampių grandinė su 265 jį žyminčiais pagrindiniais punktais. Objektai pažymėti įvairiais simboliais: išgręžtos daubos akmenyse, geležiniai kryžiai, specialiai pastatyti paminkliniai obeliskai, informacinės lentelės ir pan.

2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos Pasaulio paveldo sąrašą. Iš 34 įrašytų į sąrašą geodezinio lanko punktų trys yra Lietuvoje! Tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto išrinkti valstybinio geodezinio tinklo punktai: Meškonyse (Nemenčinės sen., Vilniaus r.), Paliepiukuose (Nemėžio sen., Vilniaus r.), Gireišiuose (Rokiškio r.). Kiekvieną iš šių punktų puošia paminkliniai stulpai su UNESCO simboliniu ženklu.

Daugiau informacijos apie Struvės geodezinį lanką bei jo išskirtinę visuotinę vertę kviečiame skaityti Vilniaus rajono turizmo informacijos centro internetinėje svetainėje www.vrtic.lt

Shadow up